Efektyvios grup?s nariai da?niausiai pasi?ymi ?emu status?
prie?taravimo, auk?tu suderinimo ir susitarimo d?l status? lygiu.
Ta?iau gerai sud?rinta status? hiearhija gali b?ti pavojinga grup?s
efektyvumui, nes auk?to statuso nari? id?jomis ir pa?i?romis gali
b?ti piktnaud?iaujama, tuomet ?emo statuso ?moni? idejos gali b?ti
pernelyg ignoruojamos (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey,1986). Status?
skirtumai prisideda prie centralizuoto komunikacij? tinklo sukurimo.
Ta?iau centralizuotas bendravimo srautas n?ra ypatingai efektyvus
grup?s resurs? panaudojime, kai u?duotis yra sunki ir reikalauja
didelio informacijos kiekio. Be to, ?emo statuso ?mon?ms b?dingas
informacijos i?kraipymas pateikiant j? savo valdininkui.
2.2.5. Darna
Grup?s darna vadinamas jos nari? artumo laipsnis,
pasirei?kiantis kaip vis? j?g?, ver?ian?i? individ? pasilikti
grup?je arba palikti j?, ?takos rezultatas (Schultz, 1990).
Pagrindin?s tokio pob?d?io j?gos - tai tiksl? siekimas ir grup?s
nari? patrauklumas individui.
Prie faktori?, ?takojan?i? darnos padid?jim?, priskiriami:
grup?s sekm? siekiant tikslo, ma?as grup?s dydis, i?orin? gresm? ir
grup?s nari? pana?umo jausmas. Darniose grup?se individai link?
versti vienas kit? paklusti grup?s normoms. Be to, darni? grupi?
nari? s?veika yra labiau kooperacin?. Gal? gale, grup?s darna yra
susijusi su ?emesniu nerimo bei streso lygiu (Shaw, 1976). Ta?iau
nepaisant daugyb?s teigiam? darnos poveiki? grup?s procesams,
Stogdill nustat?, jog darnumas buvo susij?s su darbo pablog?jimu
arba netur?jo jokio s?sajo tiek pat kart?, kiek ir siedavosi su
veiklos pager?jimu (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey, 1986). Taigi,
akivazdu tik tai, jog darna ?takoja darbo na?um? tik per ?tak?
nariams paklusti grup?s normoms, o jau pats produktyvumas priklauso
nuo to, kokias normas produktyvumui nustato pati grup?.
2. Grup?s atmosfera
Grup?s veikimas organizacijos kontekste nagrin?jamas dar
auk?tesniame lygmenyje, kai atsi?velgiama ? grup?s viet? ir vaidmen?
organizacijoje.
3.1 U?duotis
Grup?s u?duotis yra vienas svarbiausi? grup?s veikimo
rodikli?, kadangi yra bent 2 u?duoties ?takos grup?s veiklai
kryptys: 1) ?takojant nari? motyvacij? efektyviai dirbti pagal
u?duot?; 2) i?keliant reikalavimus grup?s procesams. Darbuotojai
da?nai ne?deda pakankamai pastang? tam, kad veikt? efektyviai, jei
u?duotis yra nuobodi, neveiksmingai suplanuota, per lenva arba per
sunki. Grup?s tyr?j? d?mes? pritrauk? 3 pagrindiniai u?duoties
matmenys: nari? ?na?o kombinacijos, nari? tarpusavio priklausomyb?s
pob?dis ir u?duoties neapibr??tumas.
Nagrin?jant nari? ?na?o ? bendr? u?duot? pob?d?, Steiner
i?skyr? 4 pagrindinius u?duoties tipus:
1) adityvi - grup?s na?umas pasiekiamas per individ? grup?je
?na?os sum?, kai daug priklauso nuo kiekvieno nario pastang? (pvz.
siuvimo ma?inos operator?s).
2) disjunktyvi - kiekvienas narys prisideda prie grup?s
na?umo, ta?iau grup? turi pasirinkti tik vien? ?na??. Tod?l
geriausias grup?s veikimas yra geriausiai veikian?io nario lygyje.
(pvz. vadybinink? grup?).
3) konjuktyvi - grup?s veikla sekminga tik kai visi jos nariai
sekmingai veikia. Tod?l geriausiai grup?s veikia tik blogiausio
nario veikimo lygyje (pvz. alpinist? burys)
4) diskreti - grup? pati gali parinkti nario darbo ?na?o
svarb? vertinant j? nuo 0 iki 1.
Konjuktyvios ir disjunktyvios u?duo?i? atvejuose labai svarbu
yra, kiek grup?s nariai i?naudoja savo sugeb?jimus. Pirmu atveju,
grup? turi i?skirti, kas blogiausiai dirba ir pad?ti tiems nariams
pagerinti savo veikim?. Antru atveju, grup? turi i?skirti ir
i?naudoti geriausiai dirban?ius narius. ?ios 4 ru?i? u?duotys yra
unitarin?s, t.y. kiekvienas narys atlieka t? pa?i? u?duot?. Taip pat
da?nai sutinkamas darbo pasidalijimas, kai individai pasidalina
u?duot? tarpusavyje. ?ia grup? gali pasiekti geriausio grup?s nario
lygio.
U?duoties prigimtis nulemia nari? tarpusavio priklausomyb?s
pob?d?: pagal Thompson, tai b?t? kolektyvin?, nuosekli ir
reciprokin? priklausomyb?. Pirmoji yra silpniausia, nes efektyvus
u?duoties atlikimas labiau priklauso nuo individuali? pastang? negu
nuo grup?s pastang? koordinavimo, tuomet reciprokin? priklausomyb?
(pvz. krep?inio komanda) reikalauja vis? nari? pastang? suderinimo.
Kita svarbi charakteristika - u?duoties neapibr??tumas, su
kuriuo Fiedler ir Chemers sieja ir u?duoties sud?tingum?, tikslo
ai?kum? bei teisingum?. U?duoties neapibr??tumas did?ja, kai did?ja
u?duoties sud?tingumas bei jos sprendimo b?d? ?vairov? ir kai ma??ja
tikslo ai?kumas bei sprendimo tikslumas. Komandos efektyvumas gali
priklausyti nuo ai?kiai apibr??tos u?duoties ir paskirties
organizacijoje (Shea ir Guzzo,1987). Geriausios komandos perkelia
savo bendr? paskirt? ? specifines veiklos tikslus. Jei komandai
nepasiseka nustatyti tiksli? veiklos tiksl? arba jei jie neatitinka
jos benros paskirties, komandos nari? veikla tampa pus?tina. Ir
atvirk??iai, jei tikslai ir paskirtis sutampa ir siejasi su komandos
vykdymu, jos veikla tampa galingesn? (J.Katzenbach,D.Smith,1998).
Pagrindinio tikslo suskaldymas ? specifi?kesnius trumpalaikius
u?davinius turi teigiam? poveik? grup?s veikimui: palengvina nari?
bendravim?, padeda vengti rimt? konflikt?, susikoncentruoti ties
veiklos rezultatais nenukrypstant nuo kelio bendro tikslo
link.(H.Robbins,M.Finley,1995).
3.2 Atlyginim? sistema
Apdovanojimas u? ger? darbo atlikim? yra vienas tiesiogini?
b?d? padidinti darbuotoj? motyvacij?. Apdovanojimu gali b?ti ne vien
pinigai: pripa?inimas, pagyrimas, saugumas, geresn?s darbo s?lygos
ir pan. Du pagrindiniai individo darbo apdovanojimo b?dai -
kolektyvinis ir individualus. Pastarasis taikomas, kai apdovanojamas
tik vienas laimej?s var?ybas darbuotojas, o kiti nieko negauna arba
darbuotojas apdovanojamas nepriklausomai nuo kit? grup?s nari?
veiklos rezultat?. Kadangi tokia apdovanojimo sistema paskatina
individualizm?, ji gali privesti prie tarpusavio nari? saveikos
slopinimo ir netgi prie atvir? konflikt?.
Pagal kit? apdovanojimo sistem? - kooperatyvi? - apdovanojami
darbuotojai remiantis visos grup?s veikimo rezultatais. ?ios
sistemos panaudojimas palyginus su individualia tur?jo geresn?
efekt?: padid?ja darbuotoj? motyvacija, darbo pasidalijimas,
pager?jo darbo kokyb? bei kiekyb?. Taip pat pager?jo darbo na?umas
dirbant pagal u?duot?, reikalaujan?i? bendradarbiavimo (cit. pagal
W.Howell, R.Dipboey,1986). Ta?iau jeigu u?duoties reikalavimai
nesiremia bendradarbiavimu, reik?mingo skirtumo tarp
individualistin?s ir kolektyvin?s apdovanojimo sistem? ?takos
nerasta.
Taigi, apdovanojimo sistemos panaudojimas turi b?ti
apgalvotas, kad ji b?t? kuo efektyvesn? didinannt grup?s efektyvum?.
3.3 Komunikacijos tinklas
Kadangi pastaruoju metu informacija vis labiau ?takoja darbo
proces? ir sud?ting?ja, bendravimas ?gauna itin didel? reik?m?
grup?s veikimui. Pilno ir atviro informacijos apsikeitimo motyvacija
yra stipri, nes tai yra labai vertinama grup?je.
Bendravimo tinklas gali susiformuoti neformaliai atsi?velgiant
da?niausiai ? fizines aplinkos savybes (pvz, artum?) ir gali b?ti
paskirtas organizacijos valdyba. Labai svarbi yra bendravimo
centralizacija, nurodanti, kaip informacija pereina per grup?s
narius bei centrin? grup?s pozicij? (W.Howell,R.Dipboey,1986).
Eksperimentai parod?, jog komunikacijos tinklo strukt?ra turi didel?
?tak? grup?s veiklos na?umui ir nari? pasitenkinimui darbu.
Decentralizuot? tinkl? grup?s nariai buvo labiau patenkinti savo
buvimu grup?je, negu centralizuot? grupi? periferijoje esantys
nariai. Ta?iau bendras grup?s veikimo efektyvumas priklauso nuo
u?duoties (cit. pagal W.Howell, R.Dipboey,1986). Centralizuoto
bendravimo tinklo grup?s paprastai geriau veikia, jei u?duotis
lengva, nes centrinis narys gali apdoroti ir sujungti esam? grup?je
informacij?. Ta?iau sud?ting?jant u?duo?iai centrinis grup?s narys
nesugeba atsekti viso informacijos srauto, tod?l decentralizuotos
grup?s darbo na?umas santykinai did?ja.
Kitas svarbus dalykas bendravime - gr??tamasis ry?ys,
reikalingas geresniam komandos savo veiklos bei jos ?vertinimo
suvokimui. Toks gr??tamasis ry?ys gali b?ti gaunamas nuo komandos
vadovo, organizacijos, vartotoj? skai?i? formoje, ?od?iu ir pan.
Efektyviausias gr??tamasis ry?ys yra nenutr?kstamas ir atviras
(H.Robbins,M.Finley,1995) - ?iuo atveju i?vengiama veikimo klaid?
?sitvirtinimo.
3.4. I?orinis spaudimas ir gresm?
Labai svarbi grup?s efektyvumui yra atmosfera jos viduje,
sukuriama organizacijos. Ji turi du pagrindinius aspektus:
1) integracija ? didesn? sistem? per koordinacij? ir sinchronizacij? su
vadovais, bendradarbiais, vartotojais (Berrien, 1983). Kai komandos
paskirtis reikalauja kuo didesn?s integracijos, grup?s efektyvumas
priklauso nuo s?veikos su kitais darbo vienetais tempo ir
laiki?kumo;
1) diferenciacija (Lawrence ir Lorsch, 1969) - darbo grup?s
specializacijos, priklausomyb?s bei autonomijos lygis santykiuose su
kitais darbo vienetais. Darbo grup?s atsiskyrimas organizacijoje
atsiranda, kai grup?s u?duotis reikalauja ypating? darbo s?lyg?,
pvz, izoliacijos nuo trikd?i? chirurgin?s komandos atv?ju. Tokiu
b?du, grup?s efektyvumas gali priklausyti nuo galimyb?s izoliuoti
veikl? nuo i?orinio trikdymo (E.Sundstrom et al, 1990).
Grup?s gali patirti daugyb? i?orini? spaudim? bei stres?,
kuri? prie?astys - u?duoties atlikimo terminai, kriz?s, var?ybos su
kitomis grup?mis, pavojingos darbo s?lygos ir pan. Taip pat da?nai
sutinkami tarpgrupiniai konfliktai, atsirandantys d?l konkursin?s
apdovanojimo sistemos, var?yd? d?l nepakankam? resurs? arba ?vairi?
skirtum? tarp grup?s nari?. Tarpgrupinis konfliktas stipriau
suvienija grup?s narius, ta?iau palaiko ?tamp? tarp konfliktuojan?i?
grupi?. Jeigu u?duotis nereikalauja ypatingos s?veikos tarp grupi?,
bet ji reikalinga grup?s viduje, tarpgrupinis konfliktas gali
padidinti darbo efektyvum?, ta?iau trukdys grup?s veikimui, jei
grup?s turi bendradarbiauti siekiant tikslo. Be to, i?orin? gresm?
gali trukdyti grup?s veikimui, kai u?duotis reikalauja auk?tos
informacijos apdorojimo kokyb?s.
Jeigu grup? izoliuota nuo kit? grupi?, pasi?ymi auk?tu darnos
lygiu, stokoja informacijos, turi ?taking? vadov? ir pan., tai
egzistuoja didel? tikimyb? grup?s nuomonei (groupthink) susidaryti
(Janis, Mann, 1977). Apie ?io rei?kinio atsiradim? liudija tokie
po?ymiai: neadekvatus grup?s nepa?eid?iamumo jausmas, klaid?
racionalizacija, stereotipinis po?i?ris ? kitas grupes, stiprus
spaudimas paklusti grup?s normoms ir pan. Tokia grup? tik
pavir?utini?kai atrodo efektyvi, kadangi sprendim? pri?mimas
nesiremia vertingais individ? pasi?lymais.
Reziume
Organizacijos gali b?ti nagrin?jamos kaip susidedan?ios i?
ma?? tarpusavyje s?veikaujan?i? grupi?, kuri? valdyba, taisykl?s ir
darbo pasidalijimas gali derintis ir nesiderinti su formalios
organizacijos valdyba, taisyklemis ir darbo pasidalijimu. Be to,
grupi? ?taka jos nariams gali b?ti ne ma?esn? ir netgi vir?yti
formalios organizacijos ?tak? (cit. pagal W.Howell, R. Dipboye,
1986).
?moni? susijungim? ? grup? lemia veiksniai, kurie suteikia
galimyb? bei prie?ast? bendradarbiavimui (artumas, tarpusavio
priklausomyb? ir kt.). pagrindin? prie?astis - grup?s nari? poreiki?
patenkinimas (saugumo, pripa?inimo ir pan.).
Grupes da?nai laiko neefektyviomis, argumentuojant tuo, kad
paprastai grup?s veiklos lygis yra gerokai ?emesnis geriausiai
dirban?io jos nario. Ta?iau grup? sugeba efektyviai atlikti savo
u?duot? labai auk?tame lygyje.
Grup?s efektyvumas nulemtas daugelio veiskni? ir priklauso nuo
j? suderinimo. Pirmiausias ir pagrindinis veiksnis - grup?s nari?
kvalifikacija, motyvacija, asmenyb?s savyb?s. ?i? individuali?
savybi? suderinamumas nulemia auk?tesnio - grup?s lygmens veiksni?
?tak?. ?ia i?kilo svarbi problema: nors padid?jus nari? u?duoties
atlikimogalimybems, heterogeni?kumui ir grup?s dyd?iui (iki tam
tikro lygio) grup?s veikimas pager?ja, ta?iau jis paprastai
nepasiekia to produktyvaus lygio, kurio sugeb?t? pasiekti grup?.
Labai svarbi yra atmosfera, sukuriama organizacijos valdyba
per u?duoties ir atlyginim? sistem?. Pagrindinis faktorius yra
u?duoties pob?dis, kuirs ?takoj? grup?s veikim? tiesiogiai (veikiant
darbuotoj? motyvacij?) ir netiesiogiai (kontroliuojant grup?s
procesus, reikalaujan?ius efektyvaus grup?s veikimo). Be to, gup? yra
efektyvi, kai kiti individual?s, grupiniai ir aplinkos faktoriai
atitinka u?duoties reikalavimus (cit. pagal W.Howell, R.Dipboye,
1986).
Taigi, padidinti grup?s efektyvum? n?ra paprasta. Grup?s darbo
atlikim? nulemia daugelis prie?as?i?, tod?l tam, kad teisingai
diagnozuoti bei i?spr?sti grup?s neefektyvumo problem?, reikia gerai
suprasti grup?s efektyvumo determinantes bei j? ?takos aspektus, kas
gali b?ti pasiekta ?vairi? eksperiment? bei tiesiogini? grup?s
veikimo steb?jim? pagalba.
Literat?ra
1. Davis K., Newstrom J. Human behavior at work. New Jork. Prentice -
Hall. 1989
2. Dunnette B. Handbook of industrial and organizational psychology.
1985
3. Howell W, Dipboye. Essentials of industrial and organizational
psychology. Cole Publishing Company, Pacific Grove, 1986
4. Hackman J., Walton R. Leading groups in organizations, Management
and motyvation, 1992
5. Katzenbach J., Smith D. The discipline of teams. Harvard Business
Review, 1998
6. Kolb D., Rubin, McIntyre. Organizational psychology, 1979
7. Kreither R., Kinicki A.Organizational behavior, Homewood, Boston,
1989
8. Landy F. Psychology of work behavior, 1985
9. Likert R. New patterns of management, NY, 1961
10. Likert R. The nature of highly effective gpoup, Organizational
psychology, 1979
11. O'Reilly C., Roberts K. Task group structure, communication and
effectiveness in three organizations. Journal of applied
psychology, 1962
12. Robbins H., Finley M. Why teams don't work, 1995
13. Schein N. Organizational psychology, NY, 1988
14. Schultz D., Schultz S. Psychology and industry today. Mcmillian
Publishining Company, NY, 1990
15. Shaw M.. Group dynamics. McGraw-Hill, NY. 1976
16. Steers R.. Introduction to organizational behavior. Good Year
Publishining Company, Santa Monica, 1981
17.
-----------------------
Grup?s strukt?ra
12. S?veikos modeliai
13. Normos
14. Rol?s
15. Statusas
16. Darna
Grup?s sud?tis
17. Dydis
18. Homogeni?kumas-heterogeni?kumas
19. U?duoties atlikimo galimyb?s
Suminiai kintamieji
20. Nari? resurs? panaudojimas
21. U?duoties strategijos
22. Nari? pastang? ir veiklos koordinavimas
23. Nari? veikimas
24. Nari? pa?i?ros
25. Grup?s na?umas
Grup?s atmosfera
26. U?duoties reikalavimai
27. Apdovanojim? sistema
28. Fiziniai kintamieji
29. I?orinis spaudimas
Страницы: 1, 2, 3, 4
|